Šiandien apmąstykite virsmą, kurį Dievas padarė jūsų sieloje

Jėzus paėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir vienas nuvedė į aukštą kalną. Prieš juos jis buvo perkeistas, o jo drabužiai tapo akinančiai balti, nes joks pilnesnis žemė negalėjo jų išbalinti. Morkaus 9: 2–3

Ar savo gyvenime matote Dievo šlovę? Dažnai tai yra tikra kova. Mes galime lengvai suvokti visas iškilusias problemas ir joms sutelkti dėmesį. Todėl mums dažnai lengva pamiršti Dievo šlovę savo gyvenime. Ar savo gyvenime matote Dievo šlovę?

Šventė, kurią šiandien švenčiame, yra atminimas, kad Jėzus tiesiogine prasme apreiškė savo šlovę trims apaštalams. Jis nuvedė juos į aukštą kalną ir prieš juos buvo perkeistas. Tai tapo apakinti balta ir spindinčia šlove. Tai buvo svarbus atvaizdas tiems, kurie turėjo mintį pasiruošti tikram Jėzaus kančios ir mirties vaizdui.

Viena pamoka, kurią turėtume pasimokyti iš šios šventės, yra tai, kad Jėzaus šlovė nebuvo prarasta ant Kryžiaus. Be abejo, tuo metu pasireiškė Jo kančia ir skausmas, tačiau tai nekeičia fakto, kad Jo šlovė vis dar buvo tokia pat tikra, kaip Jis kentėjo ant Kryžiaus.

Tas pats yra ir mūsų gyvenime. Esame palaiminti be galo ir Dievas vis dar nori paversti mūsų sielą šlovingais šviesos ir malonės švyturiais. Kai tai įvyksta, turime stengtis tai nuolat matyti. Kai kenčiame ar susiduriame su Kryžiumi, niekada neturime atitraukti akių nuo šlovingų dalykų, kuriuos jis padarė savo sieloje.

Šiandien apmąstykite gražų ir gilų virsmą, kurį Dievas padarė ir tebenori daryti jūsų sieloje. Žinok, kad Jis nori, kad atkreiptum akis į šią šlovę ir liktum amžinai už tai dėkingas, ypač kai ištveri bet kokį tau dovanotą kryžių.

Viešpatie, tegul jis mato tavo šlovę ir šlovę, kurią suteikei mano paties sielai. Tebūna mano akys amžinai įsmeigtos į tą malonę. Ar galiu pamatyti tave ir tavo šlovę ypač sunkiais laikais. Jėzau, aš tikiu tavimi.